Šunų ir kačių burnos priežiūra – PRIVALOMA

Šunų ir kačių burnos priežiūra – PRIVALOMA

Apie šunų ir kačių burnos priežiūrą perspėjimai iš veterinarų skrieja gan dažnai: daugiau nei pusė į apžiūras atvykusių vyresnių nei treji metai šunų turi dantų problemų. Dažniausiai šeimininkai būna įsitikinę, jog šunys daugelį metų gyveno taip, kaip gamta sukūrė, ir kodėl gi būtent dabar reikia pradėti valyti jiems dantis. Pasvarstymai, šiuo atveju, nėra vienalyčiai.

Pirmiausia, anksčiau pats supratimas apie šunį buvo visiškai kitoks. Deja, bet būda, „lenciūgas“, vandens indas ir kaulai kartą per dieną – štai ir visas šunelio inventorius. Negalima sakyti, kad prieš keliasdešimt metų šuo nebuvo žmogaus draugas. Buvo. Tik žmogus manė, kad jo draugas gan nereiklus. O tas draugas pasiskųsti juk nemoka, kenčia iki paskutiniosios. Todėl negalima sakyti, kad anksčiau tos dantų priežiūros nereikėjo. Reikėjo, tik niekas apie tai nei žinojo, nei galvojo.

Mąstant kiek iš kitos pusės, maistas ir gyvenimo būdas labai pasikeitė. Tarkim, kad ir tie patys kaulai. Jais jokiais būdais nerekomenduojama šerti savo šuns: tai nėra pilnavertis maisto ir energijos šaltinis, jie gali užstrigti tarpdančiuose, virškinimo trakte ar savo aštriomis briaunomis subraižyti vidaus organus. Tačiau, kad ir kokia tai netinkama mityba bebūtų, grauždami kaulus šunys nusivalydavo dantų apnašas. Dabar gi, jei jie maitinami šlapiu maistu, o dantų higiena papildomai nėra rūpinamasi, pasirenkamas tiesiausias kelias pas dantukų fėją. O ji, šiuo atveju, negailestinga.

Kaip atsiranda dantų akmenys ir kuo jie pavojingi

Žmogaus, šuns ir katės seilių rūgštingumas skiriasi. Žmogus, dėl burnoje esančios rūgštinės terpės, pradeda maistą virškinti jau burnoje, tuo tarpu mūsų keturkojai, dėl labiau šarminės seilių sudėties, virškina skirtingai. Būtent šarminė burnos terpė nesuskaido maisto likučių, o šie iš karto po pusryčių, pietų ar vakarienės pavirsta plėvele aplink dantis, kurioje kaupiasi įvairios bakterijos. Plėvelė su bakterijomis neįtikėtinai greitai, vos per porą dienų, formuojasi į grublėtą danties paviršių ties dantenomis, o žemiau jų linijos sudaro duobeles, kuriose be jokių kliūčių įsikuria ištisos bakterijų kolonijos ir taip dantų apnašos mineralizuojasi, t.y., virsta dantų akmenimis. Blogiausia tai, kad mums matoma danties dalis yra tik ledkalnio viršūnė, baisesnį vaizdą mato veterinarai valydami dantis po dantenomis. Jei jau ant dantų matomos dalies yra apnašų, būkite tikri, po dantenomis yra tikra bakterijų pelkė.

Dantų akmenys gali sukelti dantenų uždegimą – gingivitą. Šiuo atveju šuns snukis stipriai parausta ir iš burnos sklinda prastas kvapas. Labai svarbu paminėti, jog blogas kvapas, sklindantis iš šuns snukio, nėra įprasta, kaip mano nemaža šeimininkų dalis. Šuns snukio kvapas turi būti neutralus.

Jei dantenų uždegimas negydomas, šuo suserga rimtesnėmis periodonto ligomis, kuomet dantena tarsi atšoka nuo pačio danties, o tai – greitkeliu į danties netektį. Periodonto ligos gali sukelti žandikaulio infekciją ir jo tirpimą.

Keliaujam toliau. Jei ir periodonto smarvė jūsų neįtikino pasirūpinti savo keturkojo sveikata, jo problemos nesibaigs tik dantų iškritimu. Bakterijos, esančios ant dantų ir po dantenomis, keliaus į visus pagrindinius organus – širdį, kepenis, inkstus ir netgi plaučius. Ten jos sukelia įvairias, kartais letalines, ligas. Yra įrodymų, kad viena iš širdies vožtuvų nepakankamumo ar lėtinio gastrito priežasčių – visiškai neatliekama arba neteisingai atliekama augintinio dantų priežiūra.

Trumpai grįžtant prie močiutės Šariko ir jo grandinės kaime. Pamenat tą ne visai gaivų burnos kvapą, kai atvykę prieidavote pasisveikinti? Štai jums ir atsakymas, kad augintinio dantimis reikėjo rūpintis visada, ir kad tai nėra šiuolaikinių veterinarų užgaida.

Kaip atpažinti dantų problemas

Šuo, nors ir labai protingas, pasakyti, kad skauda, negali. Todėl jums, šeimininkams, teks pasistengti suprasti jo kūno ir elgesio kalbą.

Labai svarbu paminėti, kad dantų ir dantenų ligos yra ypač paplitusios tarp mažų veislių keturkojų. Kodėl? Todėl, kad jų žandikauliai yra mažesni, o dantų turi tilpti tiek pat, kiek ir pas didelius šunis – 42. Štai todėl jų tarpai tarp dantų yra gerokai siauresni ir ten užstringa maisto likučiai.

Taigi, apie tai, kaip galime pamatyti, kad prasideda problemos.

Pirmiausia, tai paraudusios dantenos ir jau gausiai minėtas prastėjantis snukio kvapas.

Žinoma, apsinešę, geltonai rudi dantys, ypač prie dantenų.

Atsiradęs neįprastas seilėtekis, valgant ėdalas gali dribti iš nasrų. Tai signalizuoja nemenką skausmą.

Augintinis pradeda vengti prisilietimų prie burnos. Dar daugiau, jis gali tapti agresyvus! Ir dėl to negalima kaltini keturkojo, juk jam skauda, jis nori būti paliktas ramybėje.

Kraujavimas iš nasrų.

Galiausiai dantų iškritimas, apetito netekimas ir netgi reikšmingas svorio praradimas.

Nelaukite! Jau pirmasis požymis turi uždegti žalią šviesoforo signalą apsilankymui pas veterinarą.

Ką daryti, kad jūsų augintinio dantukų fėja neaplankytų anksčiau laiko

Svarbiausias etapas yra prevencija, todėl atsakingas šuns šeimininkas perka du dantų šepetėlius: vieną sau, kitą savo keturkojui! Ir valo jo dantis, kaip ir savo, kiekvieną dieną. Na, bent jau kas antrą tai tikrai. Mechaninis dantų valymas pažeidžia aplink dantis po mitybos susidariusią bakterijų plėvelę ir užkerta kelią apnašoms susidaryti. Dantų pasta taip pat turi būti speciali, jokias būdais nenaudokite žmonėms skirtos! Šunims ji kuriama speciali, pavyzdžiui, gardžios vištienos skonio.

Reikia paminėti, kad burnos priežiūra yra kompleksiškas procesas. Dantų valymą šepetėliu turėtų papildyti įvairūs skysčiai. Jie gali būti maišomi su vandeniu arba purškiami tiesiai į burną. Šios priemonės veikia rūgštindamos burnos terpę ir taip sunaikindamos bakterijos.

Kitas burnos higienos variantas – milteliai, maišomi su  maistu. Jie veikia panašiai kaip ir skysčiai – rūgština seiles ir taip suskaido ant dantų besiformuojančią bakterijų plėvelę.

Na ir žinoma – apnašų susidarymo padeda išvengti įvairūs kramtalai ir žaislai. Gruboki, virviniai ir kiti Dental Care variantai yra tinkama prevencijos priemonė.

Kaip ir minėjome, dantų priežiūra negali apsiriboti viena priemone, tai – priemonių visuma, padedanti išvengti ligų, tačiau net ir uoliai prižiūrint dantis gali tekti apsilankyti pas veterinarą ir nuvalyti dantis ultragarsiniu prietaisu. Kodėl? Todėl, kad ir mes, nors ir valome, skalaujame ir prižiūrime savo dantis kasdien, kartas nuo karto keliaujame pas odontologus profesionaliam valymui.

O ar skiriasi šuns ir katės dantų priežiūra? Iš principo, turėtų nesiskirti, tačiau retas katinas atsiguls ir kantriai lauks, kad jam būtų šepetėliu išvalyti visi dantys. Todėl, kalbant apie murklius, dažniausiai į pagalbą pasitelkiami su vandeniu maišomi ar purškiami skysčiai.

Būkite sveiki! O už informaciją, pagal kurią parengėme šį pranešimą, dėkojame AKVAZOO veterinarinės farmacijos vadovei Linai Krasnoumovai.

ŠIS TEKSTAS YRA „AKVAZOO“ NUOSAVYBĖ.

KOPIJUOTI DRAUDŽIAMA