Akvariumo filtrai: kokie būna, kam reikalingi, kaip naudoti?

Akvariumo filtrai: kokie būna, kam reikalingi, kaip naudoti?

Jei jau susidomėtoje akvariumistika, tai, ko gero, taip paprastai jos iš savo gyvenimo neiškrapštysite. Akvariumas įtraukia, užkrečia ir nepaleidžia…

Dažniausiai viskas prasideda nuo kelių litrų talpos indo, dirbtinių augalų ir keleto didelių sąlygų nekeliančių augintinių. Tuomet apetitas pradeda augti: didesnis akvariumas, gyvų augalų ir darnios ekosistemos sukūrimo iššūkis, įmantresnės žuvelės, jų derinimas su kitomis ir, žinoma, unikalus, aplinkinius aikčioti verčiantis dizainas.

Tam, kad sukurtumėte išskirtinį akvariumą, turite tikrai nemažai išmanyti, o ypač – apie akvariume ar jo išorėje esančius prietaisus, be kurių  iš vietos nė krust.

Vandens filtrų svarba

Pirmasis jūsų akvariumas gali apsieiti be šildytuvo, CO2 įrangos, oro ir vandens pompos, aušintuvo ar net apšvietimo, bet jis tikrai neapsieis be vandens filtro, kuris vandenį valo visais lygiais: mechaniniu, biologiniu ir cheminiu.

Nors didžioji dauguma akvariumistų šitą žino kaip „Tėve mūsų...“, tačiau mes trumpai apie tą patį – vandens filtras turi veikti nuolat, t.y., 24/7. Kodėl?

  • Pradėkime nuo to, kad jis eliminuoja stambias organines atliekas.
  • Filtre užsiveisusios gerosios bakterijos suskaido dalį organinių medžiagų, o nuodingus azoto junginius verčia kiek draugiškesniais nitratais.
  • Absorbuoja nuodingas chemines medžiagas.
  • Jame veisiasi gerosios vandens bakterijos.

Tam, kad žuvų išmatos, pūvančios augalų liekanos ir kiti nešvarumai būtų suskaidyti, akvariume reikalingos gerosios bakterijos. Jos veisiasi filtro viduje esančiose filtravimo medžiagose.

Kas atsitiks, jei filtrą išjungsite?

Pratekėdamas pro filtrą vanduo ten gyvenančioms gerųjų bakterijų kolonijoms atneša deguonies. Negavusios jo bakterijos išmirs, o tuomet prasidės tikra nuodingųjų medžiagų pasiutpolkė. Filtrą įjungus, tos medžiagos pasklis po visą akvariumą ir labai įmanoma, kad žuvelės dienos šviesos jau niekada nebepamatys.

Filtrų tipai ir užpildai

Vandens filtrai būna vidiniai ir išoriniai. Jie gali turėti įvairių užpildų . Kokį filtrą pasirinkti priklauso nuo kelių dalykų, tačiau apie tai – kiek vėliau. Dabar – apie užpildus, kurie kartas nuo karto turi būti keičiami arba valomi, plaunami.

Dažniausiai filtrai būna sudaryti iš kelių skirtingų filtravimo medžiagų sluoksnių. Pirmieji sluoksniai išgaudo stambias atliekas, o tuomet prasideda darbai gerokai subtilesniame lygyje. Filtrų užpildai būna parduodami atskiromis dalimis arba jau surinktais visais komplektais.

I etapas – mechaninis valymas. Jei vandenį su stambiomis priemaišomis praleisime per labai tankų filtrą, jis užsineš akimirksniu, todėl pirmiausia vanduo iš akvariumo praleidžiamas per šiurkščias filtravimo medžiagas, tokias kaip grubios kempinės, koralų nuolaužos, porėta keramika. Čia sulaikomos mechaninės šiukšlės, o nuo jų išvalytas vanduo toliau prateka į kitą filtro lygį.

II etapas – biologinis valymas. Šie filtrai jau yra gerokai tankesni, juose veisiasi gerųjų bakterijų kolonijos. Biologinį filtravimą atlieka keramikos užpildai, smulkesnės kempinės. Šiuos filtrus galima išplauti ir vėl iš naujo naudoti, tačiau plaunant nereikia persistengti: taip paliksite dalį reikalingų gerųjų bakterijų.

III etapo metu vanduo galutinai išvalomas. Dažniausiai šiame lygmenyje yra sprendžiama tam tikra problema, kuri išryškėja atlikus vandens testą. Šiame etape išgaudomi nitratai, fosfatai, silikatai, sureguliuojamas vandens pH, sumažinamas jo kietumas. Užpildų yra įvairių tipų, pavyzdžiui, pagaminti aktyvintos anglies pagrindu. Dauguma jų nebegali būti naudojami pakartotinai, juos reikia keisti naujais.

Paskutinysis lygmuo – ypač smulki filtravimo medžiaga. Tai gali būti filtravimo vilna ar vata. Atminkite, kuo medžiaga yra smulkesnė, tuo dažniau ją reikia valyti ir keisti.

Išoriniai ir vidiniai filtrai. Kurį rinktis?

Vidiniai filtrai, kaip taisyklė yra skirti mažiems ir vidutiniams akvariumams. Išoriniai – didesniems, maždaug nuo 100 litrų vandens talpoms. Filtro galingumą rinktis reikia atsižvelgiant ne tik į jo dydį, bet ir į žuvyčių kiekį akvariume. Na, pavyzdžiui, jei jūsų akvariumas yra maždaug 100 l, tuomet rekomenduojame įsigyti tokį filtrą, kurio našumas yra bent 300 l per valandą, t.y. per 1 valandą išfiltruojami 300 l vandens.

Pirkdami filtrą nepamirškite, kad jį reikės valyti, todėl būtinai pasidomėkite, ar lengvai jis išardomas ir sudedamas. Vandens filtro valymas tiesiogiai priklauso nuo jūsų auginamų žuvų kiekio ir dydžio: kuo žuvų masė didesnė, tuo dažniau reikės plauti filtrą. Valymas priklauso ir nuo filtravimo medžiagos tūrio: kuo jos daugiau, tuo rečiau reikės plauti. Didelį šios medžiagos tūrį užtikrina išoriniai filtrai, kurių privalumas yra dar ir tas, jog jie stovi išorėje, tad pačiame akvariume neužima vietos.

Kaip paleisti filtrą?

Minėjome, kad filtrui veikiant ir laikui bėgant, jame užsiveisia gerosios bakterijos, tačiau ką daryti pačioje pradžioje, kai bakterijų dar nėra nei kvapo? Geriausia yra filtravimo medžiagą pripildyti gerųjų bakterijų ir tik tuomet jungti filtrą. Atminkite, vidinis filtras įjungiamas tik tuomet, kai jis būna panardintas atgal į vandenį.

Naujai paleidžiant išorinį filtrą, jo biologinio ir cheminio filtravimo medžiagas taip pat reikia apšlakstyti gerosiomis bakterijomis, kurios užtikrins tinkamą ekosistemos būklę.

 

Jei dar liko neatsakytų klausimų, mielai kviečiame atvykti į bet kurią Akvazoo parduotuvę ar susisiekti su mumis jums patogiu būdu ir mes į juos būtinai atsakysime.

ŠIS TEKSTAS YRA „AKVAZOO“ NUOSAVYBĖ.

KOPIJUOTI DRAUDŽIAMA