Augintinių Kalėdos

Augintiniai sąmoningai Kalėdų gal ir nelaukia, bet tikrai supranta, kai jos ateina. Klausiat kodėl? Todėl, kad keturkojai mūsų draugai labai džiaugiasi sugužėjusios šeimos dėmesiu, keturių rankyčių masažu ir kitais švelniais malonumais bei nutrūktgalviškų žaidimų su vaikais akimirkomis. Per Kalėdas visada visko būna daugiau. Gerumo irgi, tad jie tai išnaudoja savo naudai su kaupu.

Augintiniai sąmoningai Kalėdų gal ir nelaukia, bet tikrai supranta, kai jos ateina. Klausiat kodėl? Todėl, kad keturkojai mūsų draugai labai džiaugiasi sugužėjusios šeimos dėmesiu, keturių rankyčių masažu ir kitais švelniais malonumais bei nutrūktgalviškų žaidimų su vaikais akimirkomis. Per Kalėdas visada visko būna daugiau. Gerumo irgi, tad jie tai išnaudoja savo naudai su kaupu.

Augintinių Kalėdų džiaugsmai

Žinoma, pirmiausia tai – Kalėdų eglutė. Ypač ji patinka katinams, bet šunys irgi mėgsta. Čia jau reikės kažkaip rasti bendrą sutarimą, kad keturkojis sutiktų ja mėgautis iš tolo. Tokiais atvejais visada padeda dėmesio nukreipimas, o tą dėmesį nukreipti dažniausiai galima pakviečiant pažaisti. Tikime, kad namuose jūsiškiai turi daugiau žaisliukų nei jūs batų savo batų spintelėje, bet mes siūlome pasižvalgyti ir į kalėdinius stebuklus katėms bei šunims. Jie taip pat pat taps puikia namų grindų, sofų ir lovų dekoracija, kitaip tariant – viskas šiuose namuose sukasi apie Kalėdas. 

O ar jūs bent jau įsivaizduojate, ką gyvūnams reiškia ŽAISITI? 

Viską, jiems tai reiškia viską: fizinę iškrovą, emocinį pasitenkinimą, laimės hormonus ir pabaigai – ramų, gilų miegą guoliuose ir guoliukuose. Šunys šiuo atveju yra išskirtiniai, žaidimai jiems primena jų plėšrią prigimtį, tačiau kai aplink nėra jokių kitų plėšrūnų, jie gali atsipalaiduoti, nes turi privalumą – jus ir žaidimus. Bėgti, pavyti, sugriebti, papurtyti! Atminkite, kad jeigu šuo nežais, gali pakisti jo elgesys, jis taps pasyvus, depresyvus, o tada jau gali nukentėti ir jo fizinė sveikata. 

Reta katė jums atneš žaisliuką ir padės jį prie rankos kviesdama pažaisti. Jai reikia parodyti grobį, jį pajudinti, patraukti, pašokdinti. Tada plėšrioji pakreipia ūsą ir kartais sutinka su jūsų pasiūlymu padūkti. Taip ji išsikrauna, nurimsta ir atsisako naktinių prasibėgimų per koridorių užuolaidomis iki karnizų. Taigi, vienareikšmiškai – žaisti sveika, reikia žaislų!

Dar jiems patinka skaniai pavalgyti. Visiems iki vieno. Maistas! O čia kaip tyčia – ir gaminant, ir valgant, ir, pasibaigus šventėms, jo kiek pastovėjusio – kalnai! Bet atminkite, gyvūnas nėra šiukšlių dėžė, jam mūsų maistas gali būti kenksmingas. Na pavyzdžiui, dauguma lietuviškų patiekalų turi svogūnų ir česnakų, o šie nėra tinkami šuns mitybai. Mažas jų kiekis, pavyzdžiui kotletukas, nugvelbtas nuo stalo, nepakenks. Nėra labai tikėtina ir tai, kad šuo vienu ypu suvalgys didelį kiekį šių daržovių, tačiau maitinant kad ir po truputį, bet nuolat, galima sulaukti neigiamų pasekmių. Vadinasi, visi pastalėn neva netyčia ir visiškai tyčia krentantys kąsniukai, atsidūrę jūsų keturkojų skrandžiuose jiems, o tada jau ir jums, gali gerokai pagadinti gyvenimą. Todėl susilaikykite – jokio maisto nuo stalo, jokio maisto likučių atidavimo. Geriau jau pasidairykite po specialiai jiems sukurtų, subalansuotų ir puikiai tinkamų katiniškų skanėstų ir šuniškų gardumynų skyrius.

O kas gi per šventes jų nedžiugina?

Paskutinę metų savaitę tikrai būna visko daugiau. Daugiau džiaugsmo, daugiau juoko, daugiau rūpesčio vieni kitais, klegesio ir judesio... Dar paskutinę metų savaitę būna daugiau fejerverkų. Net ne fejerverkų, bet už centus šimtais prisipirktų „bambioškių - klapuškių“. Jų sprogimų dažnumas auga šviesos greičiu tirpstant dienų iki metų pabaigos skaičiui. Tada už langų nesvarbu kuriuo paros metu pokši taip, kad mūsų keturkojus draugus, o ypač šunis, verčia gūžtis, šnopuoti, loti, inkšti, slėptis, šokti jums ant kelių ir verstis kūliais, lįsti po lova, vonia ar stalu su ilga staltiese. Fejerverkai yra garsūs, nenuspėjami, jie kelia grėsmę ir, baisiausia, ypač būnant lauke, nuo jų nėra kur pasislėpti, todėl lieka viena – bėgti nežinoma kryptim.

Padėti savo keturkojams galite iš anksto juos pratindami prie fejerverkų garsų, pavyzdžiui, paleidžiant garso įrašą namuose. Tada raginkite jį žaisti, nukreipkite jo dėmesį. Jei iš anksto nepratinote, namuose įrenkite jiems slėptuvę, kurią mažiausiai pasiekia įvairūs garsai ir kur jis gali jaustis saugus. Apskritai, kiek tai įmanoma, stenkitės patys nereaguoti į fejerverkus, vos tik juos išgirdę nežiūrėkite į šunį, nepulkite jo glostyti, guosti. Per didžiausius fejerverkų pliūpsnius likite su keturkoju arba bent jau jį palikite namuose, kuriuose jis turės lengvai pasiekiamą slėptuvę. Nesiveskite kartu sutikti Naujųjų metų.

Linkime jums, jūsų šeimai ir jūsų augintiniui šventiškos metų pabaigos. Ir nepamirškite Kūčių naktį jį pakalbinti. Juk ta naktis stebuklinga: ir vanduo virsta vynu, ir gyvūnai kalba. Gražių švenčių.

ŠIS TEKSTAS YRA „AKVAZOO“ NUOSAVYBĖ.

KOPIJUOTI DRAUDŽIAMA